„Žibuoklės pavasarį simbolizuoja sielos žydėjimą. Egzistuoja vieta, kurioje mano mintys randa prieglobstį, kur aš galiu atsiriboti nuo pasaulio, kur aš garsiai skaitau savo poemas kovo aušroje, kaip pirmosios metų žibuoklės, iškylančios iš vis dar šaltos žemės. Ta vieta yra mano sielos sodas. „Viole Nere" atspindi atsiribojimą ir tamsą, kurioje aš slepiu savo egzistavimą, apleidžiu savo mintis, kur žodis tampa akmeniu, prie kurio pririšu savo sielą ir kur poezija tampa šauksmo forma. Aš pasirinkau papasakoti naują istoriją, kuri skleidžia juodos žibuoklės kvapą. „Viole Nere" gimė iš noro papasakoti istoriją apie meilę sodui, kaip fizinei ir dvasinei vietai, kaip mano pasėkmių veidrodžiui. Aš tai padariau interprentuojant garsiąją žibuoklę, kuri yra labai paprasta ir subtili, tačiau turinti stiprų charakterį." - Meo Fusciuni
